sėjelis

sėjẽlis sm. (2) Slnt; BzF86, Rtr, E žr. 1 sėjikas 1: Sėjẽlis be savo laiko negieda giesmės – jau sėk, kaip ans gieda Štk. Sė sė sė – sėjeliai visoms pusėms [lakiodami] liepa sėti Krt. Sėk, kai sėjelis šaukia „sėk sėk!“ – gerai užderės MTtV96(Knt). Sėjẽliai peras pry numų Štk.